Viena iš pagrindinių negrįžtamo aklumo priežasčių pasaulyje yra glaukoma, kuria serga apie 60,5 milijonų žmonių. Tai daugiaveiksmė liga, kuriai išsivystyti turi įtakos mechaninis stresas ir akispūdžio sąlygota įtampa, akies kraujotakos sutrikdymas, sumažėjas akies perfuzinis spaudimas, oksidacinis stresas, imuniniai, genetiniai ir kiti veiksniai. Klinikiniai tyrimai įrodė, kad nors akispūdis yra pagrindinis kontroliuojamas glaukomų rizikos veiksnys, tačiau jo sumažinimas ne visada sulėtina ar stabilizuoja ligos eigą. Todėl siekiant išvengti aklumo dėl glaukomos, vis didesnis dėmesys skiriamas normalaus spaudimo glaukomai. Ankstesni moksliniai tyrimai parodė, kad tokiems asmenims randamas mažesnis smegenų skysčio slėgis (galvospūdis) nei sveikiems asmenims. Sumažėjus akies perfuziniam spaudimui, sutrinka tinklainės autoreguliacija ir tai gali sąlygoti glaukomos vystymąsi ar progresavimą.
Projekto pagrindinis tikslas yra ištirti pacientų, sergančių glaukoma, smegenų kraujotakos autoreguliaciją ir sukurti akies arterijos individualizuotą skaitinį modelį, kurio pagrindu atlikti skaitiniai tyrimai leistų ištirti akies kraujotakos dėsningumus, esant sąlygoms, atitinkančiomis galvospūdžio neinvazinį matavimą, ir gautų rezultatų pagrindu patobulinti galvospūdžio neinvazinio matavimo metodiką, ją pritaikant neurodegeneracinių ligų diagnostikai.
Projekto finansavimas:
KTU MTEPI fondas
Projekto rezultatai:
Pirmą kartą pasaulio praktikoje buvo atlikti smegenų kraujotakos autoreguliacijos palyginamieji tyrimai ASG (aukšto spaudimo glaukoma) ir NSG (normalaus spaudimo glaukoma) glaukomos pacientams bei kontrolinės grupės sveikiems asmenims. Šie nauji tyrimų rezultatai pirmą kartą leido suformuluoti šias išvadas:
1. NSG grupės pacientams yra stebimi aukštesni smegenų kraujotakos autoreguliacijos indekso (VRx) įverčiai, reiškiantys, kad šiems pacientams dažniau pasireiškia ir ilgiau trunka smegenų kraujotakos autoreguliacijos (SKAR) būsenos nestabilumai.
2. IKS reikšmingai tarp grupių nesiskyrė, greičiausiai dėl mažos tyrimo imties.
3. ASG ir NSG grupėse nustatytas ryšys tarp ilgiausio SKAR sutrikimo epizodo trukmės ir užpakalinės trumposios krumplyno arterijos maksmalaus sistolinio greičio, t.y. ilgesnis SKAR sutrikimo epizodas koreliavo su mažesniais retrobulbarinės kraujotakos sistoliniais greičiais.
Šio projekto metu buvo pirmą kartą parodyta, kad SKAR būsena yra sutrikusi NSG grupės pacientams ir statistiškai skiriasi nei kontrolinės grupės asmenims, o ASG grupės pacientams SKAR būsenos įverčiai nesiskyrė nuo kontrolės grupės. Tokiu atveju galime papildyti anksčiau išsakytą hipotezę pirmą kartą teigdami, kad normalaus spaudimo glaucoma yra susijusi su sutrikusia smegenų kraujotakos atoreguliacija.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2018-03-20 - 2018-12-31
Projekto partneriai: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
