Lietuvoje kasmet atliekama apie 2000 galvos smegenų operacijų. Neurochirurginių pacientų gydymo išlaidos siekia 3000 – 6000 Eurų vienam pacientui. Subarachnoidinės hemoragijos (SAH) ir galvos smegenų traumos (GST) gydymo gairėse pateikiamos tik bendros gydymo rekomendacijos, tačiau jos nėra optimalios kiekvieno individualaus paciento atžvilgiu. Neurochirurginių pacientų gydymas yra viena iš sudėtingiausių klinikinių procedūrų, o šių pacientų mirtingumas siekia ~ 20 – 30%.
Siekiant individualizuoti SAH/GST pacientų gydymą yra vystoma ir įvairiose pilotinėse studijose tiriama optimalaus smegenų perfuzijos slėgio (optSPS) valdymo koncepcija. Šiandien klinikinėje praktikoje naudojamos technologijos leidžia identifikuoti optSPS vertę, tačiau tam yra būtina sukaupti maždaug 4 valandų pacientų fiziologinės stebėsenos duomenis. Tuo tarpu kritiniai patofiziologiniai procesai sužeistose smegenyse vyksta minučių, o ne valandų bėgyje. Norint sukurti greitesnį optSPS identifikavimo metodą yra būtini nauji technologiniai sprendimai.
Projekto tikslas yra išvystyti ir ištirti prospekyvinėse klinikinėse studijose inovacinę patentabilią greitų arterinio kraujospūdžio (AKS) pokyčių sukėlimo metodą ir technologiją, su kuria būtų galima kelių minučių bėgyje nustatyti konkretaus paciento optSPS vertę ir nedelsiant pritaikyti tinkamą gydymą. Savalaikė optSPS vertės smegenų kraujagyslių autoreguliacijos (SKAR) diagnostika bus atliekama pagal išmatuotas smegenų hemodinamikos laikines reakcijas gaunamas dirbtinai sukėlus arterinio kraujo spaudimo pokyčius.
Klinikinis tyrimas bus atliekamas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos pacientams, kuriems bus atliekamos galvos smegenų operacijos (hematomos pašalinimas, aneurizmos klipsavimas). Pacientams savalaikio optSPS identifikavimo ir SKAR būsenos įvertinimo tyrimai bus atliekami naudojant projekte išvystytą automatinio AKS pokyčių sukėlimo prototipą. Tikimės, kad projekte pasiekti rezultatai leis įgyti naujų žinių, kurios suteiks pridėtinės vertės siekiant geresnių neurochirurginių pacientų gydymo rezultatų.
Projekto finansavimas:
Lietuvos mokslo tarybos parama moksliniams tyrimams, Mokslininkų grupių projektai
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2020-05-01 - 2022-12-31
Projekto koordinatorius: Kauno technologijos universitetas
