Kritinės būklės pacientų, ypač kuriems yra šokas ar ūminis respiracinio distreso sindromas, mirštamumas išlieka labai didelis. Vienas iš pagrindinių kritinės būklės ligonių gydymo metodų yra teisingas intraveninių skysčių dozavimas. Tyrimai parodė, kad per didelis arba per mažas skirtų skysčių kiekis didina mirštamumą. Kol kas yra tik vienas patvirtintas kraujo tūrio vertinimo metodas, t.y. pasyvus kojų kėlimas, tinkantis daugeliui kritinių būklių. Pasyvaus kojų pakėlimo metu kūno padėties keitimas iš pusiau sėdimos į pakeltų kojų sukelia skysčių persiskirstymą, taigi ir hemodinamikos pokyčius, be papildomos skysčių infuzijos. Remiantis šiuo kraujotakos atsaku, sprendžiama, ar reikia tolesnės skysčių infuzijos. Tačiau pasyvaus kojų pakėlimo techninis atlikimas nėra toks paprastas, nes pacientas iš pradžių pakeliamas į pusiau sėdimą padėtį, o vėliau paguldomas ir pakeliamos kojos. Šis metodas taip pat gali būti naudojamas ne visiems pacientams, pvz., netinka pacientams, kuriems yra nugaros smegenų pažeidimas, pilvo ar kojų patologija. Pastebėjome, kad daug paprastesnė skysčių perskirstymo indukcija gali būti simpatinio dirgiklio, atsirandančio ilgiau išlaikant išpūstą kraujospūdžio mandžetę, sukėlimas. Be to, šis prailgintas išpūstos manžetės laikymas naudojamas nuotolinio adaptavimo prie išemijos (NAPI) metu. NAPI yra neinvazinė procedūra, kurios metu naudojama kraujospūdžio manžetė ir nereikia judinti paciento kūno. Ji tinka visiems be išimties pacientams. Be to, NAPI turi terapinį poveikį, kuris yra įrodytas daugelyje klinikinių tyrimų. Projekto tikslas – nustatyti NAPI poveikį hemodinamikai, jos pokyčių ryšį su kraujo tūrio deficitu ir sukurti automatizuotą neinvazinį prietaiso prototipą NAPI atlikimui ir kraujo tūrio įvertinimui kritinės būklės pacientams. Tokia kraujo tūrio vertinimo metodika yra nauja ir visiškai neinvazinė bei lengvai atliekama, tinkama visiems pacientams.
Projekto finansavimas:
Lietuvos mokslo tarybos parama moksliniams tyrimams, Mokslininkų grupių projektai
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2023-04-01 - 2026-02-28
Projekto koordinatorius: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Projekto partneriai: Kauno technologijos universitetas
